BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Koks jausmas, kai myli žmogų, po to nematai jo pusę metų ir manai, kad pamiršai, tačiau staiga jį atpažįsti iš jo pačio silueto ir šviečiančios šypsenos? Tu supranti, kad vis dar jį myli. Koks jausmas, kai susipažįsti su gražiu, paslaugiu vaikinu, bet sužinai, kad jis iš tiesų narkomanas ir tu jauti, kad nori ir jauti pareigą jam padėti, nes žinai, kad jo narkomanija kol kas apsiriboja tik žole? Tu supranti, kad jis tau rūpi. Koks jausmas, kai tau draugė paskambina ir pasako, kad vaikinas, su kuriuo tu išsiskyrei, vakar ant medžio išraižė didelę širdį ir jos viduryje užrašė “WHY?” (angl. “KODĖL?”)? Tu supranti, kad jam vis dar rūpi, tačiau tau nuo to nei šilta, nei šalta. Argi aš ne kalė? Myliu vieną, susidedu su narkomanu, o savo vaikinui nerašau savaitėmis, leisdama jam suprasti, kad viskas baigta? Nieko jam nepaaiškinu. Kodėl? Galbūt todėl, kad per sunku? O gal tiesiog nematau prasmės? Sakai kalė nieko nejaučia? Jaučia, ir dar kaip. Aš viską padarysiu, kad būčiau laiminga, aš dėl savęs gyvenu. Aš ne motina Teresė, kad padėčiau ir aukočiausi dėl visų iš eilės, o save pamirščiau. Nes aš pati kuriu ir gyvenu savo gyvenimą, ir žinau, kad niekas už mane jo negyvens. Kodėl aš noriu padėti jam? Nes jam reikia pagalbos, o be to aš pati noriu jam padėti.

Aš turiu jausmus, aš einu į bažnyčią, aš tikiu Dievu. Taip aš dariau, darau ir darysiu klaidų, nes aš esu žmogus. Aš gėriau. Daug gėriau. Kiekvieną dieną. Ir gal dabar būčiau gėrus, jei mano geriausia draugė nebūtų manęs supažindinusi su žmonėmis, su kuriais būdama nenoriu net galvoti apie alkoholį.  Man šlykštu vien pagalvojus, kaip galėjau tiek gerti. Aš buvau beveik prie alkoholizmo ribos.Bet man pavyko ištrūkti. Dabar turiu tikslų, dėl kurių gyvenu. Ir vienas iš jų - ištraukti Jį iš narkomanijos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite