BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Koks jausmas, kai myli žmogų, po to nematai jo pusę metų ir manai, kad pamiršai, tačiau staiga jį atpažįsti iš jo pačio silueto ir šviečiančios šypsenos? Tu supranti, kad vis dar jį myli. Koks jausmas, kai susipažįsti su gražiu, paslaugiu vaikinu, bet sužinai, kad jis iš tiesų narkomanas ir tu jauti, kad nori ir jauti pareigą jam padėti, nes žinai, kad jo narkomanija kol kas apsiriboja tik žole? Tu supranti, kad jis tau rūpi. Koks jausmas, kai tau draugė paskambina ir pasako, kad vaikinas, su kuriuo tu išsiskyrei, vakar ant medžio išraižė didelę širdį ir jos viduryje užrašė “WHY?” (angl. “KODĖL?”)? Tu supranti, kad jam vis dar rūpi, tačiau tau nuo to nei šilta, nei šalta. Argi aš ne kalė? Myliu vieną, susidedu su narkomanu, o savo vaikinui nerašau savaitėmis, leisdama jam suprasti, kad viskas baigta? Nieko jam nepaaiškinu. Kodėl? Galbūt todėl, kad per sunku? O gal tiesiog nematau prasmės? Sakai kalė nieko nejaučia? Jaučia, ir dar kaip. Aš viską padarysiu, kad būčiau laiminga, aš dėl savęs gyvenu. Aš ne motina Teresė, kad padėčiau ir aukočiausi dėl visų iš eilės, o save pamirščiau. Nes aš pati kuriu ir gyvenu savo gyvenimą, ir žinau, kad niekas už mane jo negyvens. Kodėl aš noriu padėti jam? Nes jam reikia pagalbos, o be to aš pati noriu jam padėti.

Aš turiu jausmus, aš einu į bažnyčią, aš tikiu Dievu. Taip aš dariau, darau ir darysiu klaidų, nes aš esu žmogus. Aš gėriau. Daug gėriau. Kiekvieną dieną. Ir gal dabar būčiau gėrus, jei mano geriausia draugė nebūtų manęs supažindinusi su žmonėmis, su kuriais būdama nenoriu net galvoti apie alkoholį.  Man šlykštu vien pagalvojus, kaip galėjau tiek gerti. Aš buvau beveik prie alkoholizmo ribos.Bet man pavyko ištrūkti. Dabar turiu tikslų, dėl kurių gyvenu. Ir vienas iš jų - ištraukti Jį iš narkomanijos.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

“Meilės nėra.” - taip sakiau prieš gerus porą mėnesių. “Ji neegzistuoja.” - buvau įsitikinus. Bet likimas daro savo. Likimo ironija, kitaip tariant. Būtent tada, kai jau buvau save įtikinus, kad meilė neegzistuoja, atsirado žmogus, kuris padėjo man suprasti (tiea, netiesiogiai), kad meilė vis gi yra. Ką reiškia tas “netiesiogiai”? O gi tai, kad jis paprasčiausiai nieko nežinojo apie mano įsitikinimus. Taip, aš jį įsimylėjau. Dabar mes kartu. Bet ta meilė kitokia. Gal dėl to, kad šį kartą ji su manim. Aš tiesiog nejaučiu to skausmo. Ir man keista. Gal dėl to, kad su tuo skausmu susigyvenau, o dabar jis staiga dingsta?

Beje, jaučiu, kad meilė antrąjam žmogui dar gyva. Ji per daug stipri. Apie ją esu parašius dvi dainas. Tiesa, antroji gimė tada, kai jau buvau su trečiuoju žmogumi. Bet jai atvirai, vis dėl to antrąjam žmogui meilė, kurią jaučiu, man kažkuo saldesnė. Rimtai.

Aš dabar žinau, ką reiškia meilė be atsako, ir meilė su atsaku.  O skirtumas be proto didelis. Atrodo, jei meilė su atsaku, tu būni su žmogum, o jei be atsako, tiesiog nebūni su žmogum? Ne… Kai myli be atsako, tu kovoji ( tiesa, ne visada. Jeigu myli iš tiesų, nori, kad žmogus būtų laimingas, ir jei matai, kad jis nebus laimingas su tavimi, jį paleidi… iš meilės), galbūt rašai dainas (aš jų parašiau apie keturias), tu tiesiog nori išsilieti ( aš išsilieju scenoje) … O kai myli su atsaku, tu tiesiog būni su tuo žmogum. Tu nieko nematai, nedarai ir dėl nieko nesistengi. Tokia meilė gali taip užtemdyti akis,kad tu tiesiog gali likti akla.

Žinoma, tokia meilė turi ir privalumų, tu žinai, kad tu turi žmogų, su kuriuo nori būti, prie kurio gali prisiglausti. Tu žinai, kad tu turi TĄ žmogų. Nuostabu, jeigu tokia meilė ateina po skausmo. Tai lyg saldus desertas po aštraus patiekalo. Logiška, tiesa? Bet įsivaizduokite, jeigu pirmiau suvalgytumėte saldu desertą, o tik po to turėtumėt valgyti aštrų patiekalą? Ilgai dar jaustumėte aštrų skonį burnoje, o saldųjį būtumėte seniai pamiršę.

Panašiai ir su meile. Apskritai, pirmoji meilė, kad ir kokia ji bebūtų, svarbiausia. Manoji buvo skaudi. Bet tas skausmas savotiškai man patiko. Aš nemažai supratau, parašiau dainą, išsiliejau scenoje. Sakyčiau net išsiverkiau scenoje. Ir man gerai. Aš išsiliejau, pamiršau. Ir apskritai, mano nuomone, geriau kelios ašaros scenoje, nei isteriškas bliovimas apsikabinus pagalvę.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Kartais pamąstau: kas yra meilė? Abipusė. Kai vienas dėl kito gali viską paaukoti? Taip nebūna? Būna. Tik taip pasitaiko vienai porai iš milijono. Ne.. Milijardo. Ir vėl aš prieštarauju sau pati. Prieš porą minučių sakiau, kad meilės nėra. Yra. Bet ji ne man. Per savo gyvenimą iš tiesų mylėjau du žmones. Pirmąjį gal ne taip, kaip antrąjį. O gal man tik dabar taip atrodo, nes antrąjį ir dabar tebemyliu. Beprotiškai. Tik nė vienas jų nebuvo mano. Man tai turbūt nelemta. Bet vėl aš prieštarauju sau pati. Aš tikiu. Ir tai svarbiausia.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »