BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Meilės nėra.” - taip sakiau prieš gerus porą mėnesių. “Ji neegzistuoja.” - buvau įsitikinus. Bet likimas daro savo. Likimo ironija, kitaip tariant. Būtent tada, kai jau buvau save įtikinus, kad meilė neegzistuoja, atsirado žmogus, kuris padėjo man suprasti (tiea, netiesiogiai), kad meilė vis gi yra. Ką reiškia tas “netiesiogiai”? O gi tai, kad jis paprasčiausiai nieko nežinojo apie mano įsitikinimus. Taip, aš jį įsimylėjau. Dabar mes kartu. Bet ta meilė kitokia. Gal dėl to, kad šį kartą ji su manim. Aš tiesiog nejaučiu to skausmo. Ir man keista. Gal dėl to, kad su tuo skausmu susigyvenau, o dabar jis staiga dingsta?

Beje, jaučiu, kad meilė antrąjam žmogui dar gyva. Ji per daug stipri. Apie ją esu parašius dvi dainas. Tiesa, antroji gimė tada, kai jau buvau su trečiuoju žmogumi. Bet jai atvirai, vis dėl to antrąjam žmogui meilė, kurią jaučiu, man kažkuo saldesnė. Rimtai.

Aš dabar žinau, ką reiškia meilė be atsako, ir meilė su atsaku.  O skirtumas be proto didelis. Atrodo, jei meilė su atsaku, tu būni su žmogum, o jei be atsako, tiesiog nebūni su žmogum? Ne… Kai myli be atsako, tu kovoji ( tiesa, ne visada. Jeigu myli iš tiesų, nori, kad žmogus būtų laimingas, ir jei matai, kad jis nebus laimingas su tavimi, jį paleidi… iš meilės), galbūt rašai dainas (aš jų parašiau apie keturias), tu tiesiog nori išsilieti ( aš išsilieju scenoje) … O kai myli su atsaku, tu tiesiog būni su tuo žmogum. Tu nieko nematai, nedarai ir dėl nieko nesistengi. Tokia meilė gali taip užtemdyti akis,kad tu tiesiog gali likti akla.

Žinoma, tokia meilė turi ir privalumų, tu žinai, kad tu turi žmogų, su kuriuo nori būti, prie kurio gali prisiglausti. Tu žinai, kad tu turi TĄ žmogų. Nuostabu, jeigu tokia meilė ateina po skausmo. Tai lyg saldus desertas po aštraus patiekalo. Logiška, tiesa? Bet įsivaizduokite, jeigu pirmiau suvalgytumėte saldu desertą, o tik po to turėtumėt valgyti aštrų patiekalą? Ilgai dar jaustumėte aštrų skonį burnoje, o saldųjį būtumėte seniai pamiršę.

Panašiai ir su meile. Apskritai, pirmoji meilė, kad ir kokia ji bebūtų, svarbiausia. Manoji buvo skaudi. Bet tas skausmas savotiškai man patiko. Aš nemažai supratau, parašiau dainą, išsiliejau scenoje. Sakyčiau net išsiverkiau scenoje. Ir man gerai. Aš išsiliejau, pamiršau. Ir apskritai, mano nuomone, geriau kelios ašaros scenoje, nei isteriškas bliovimas apsikabinus pagalvę.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Kas yra meilė? ( I dalis)”
  1. Meilė- jūsų esmė rašė:

    Dėmesio.
    Tai, kas bendrai vadinama “įsimylėjimu”, yra beveik visada tik suintensyvėję Norėjimas ir Reikėjimas kažko- na, to žmogaus kurį “mylit” . Svarbu suprast kad tada mylit ne jūs, “myli” jūsų Ego. O Ego mylėti negali. Ego- tai tarsi koks ateivis jūsų kūne, valdantis jus, tai kažkoks negatyvios energijos laukas, kurios tikslas- išlikti.
    Taigi, kai Ego valdo jus, jums ištikrųjų atrodo, kad tai Esat Jūs. Tada jūs prisirišat prie materialių daiktų, prie savo gyvenimo situacijos, arba jaučiatės nepatenkinti viskuo, nuolat gyvenat troškimais. Kai gaunat tai ko trokštat, pradedat norėti dar daugiau arba jūsų tai greit nebetenkina, arba prisirišat prie kažko ir gyvenat baimėje, kad tai gali išnykti(o juk viskas kinta, nyksta).
    Netgi visa laimė, kylanti iš Ego valdžios turi savyje baimės ir apmaudo sėklų.
    Ta jūsų vadinama meilė- visiškas savo gyvenimo, savęs ir kito pasmerkimas.
    Tikroji meilė- tai jūsų pačių Esmė, giliai giliai po mintimis, po jūsų savęs suvokimu kaip kažkokią asmenybę su komplektu poreikių ir baimių, charakterio bruožų, sava istorija, sava ateitim. Prasibrausit pro visa tai- rasit meilę. Ir ne tik…Kartu ir patį gyvenimą. Tada nustosit būt priklausomi nuo išorinių pasitenkinimo šaltinių: pinigų, daiktų, situacijų… Žmonių, kurie iki šiol gyvenime jums buvo kaip priemonės gauti reikiamų daiktų ar situacijų. Patys Žmonės jums tarsi daiktai O jūs kiekvienas esat toks pat žmogus, taigi- toks pat daiktas vienas kitam
    Jei jūs kažkuriuo būdu išsilaisvintumėt iš savo pasąmonės, kurioje gyvenat visą gyvenimą(ir kartais trumpom akimirkom nesuvokdami to, išlipat iš jos), rastumėt savyję nieko nesąlygojamą, amžiną ramybę ir laimę- kuri dažniausiai sąlygojama išorinio pasaulio. Bet tai pati gryniausia laimė, kylanti iš jūsų išminties- suvokimo, kad viskas praeina. Tai laimė be baimės.
    Jūs tapsit laisvi ir atviri gyvenimui žmonės. Jūsų visi veiksmai ir mąstymas taps kokybiškesni. Nėi vienas nebeatrodys geresnis ar blogesnis už kažką. Jūs tiesiog būsit sąmoninga(-as), būsit Savimi. Žinoma galėsit tapt kažkokia visuomenės role- profesija. Galėsit uždirbt pinigų, turėt daiktų, džiaugtis tuo. Tiesiog nejausit to skausmingo nepasitenkinimo. Ir jei pasiseks, sutiksit tokį pat sąmoningą žmogų. Arba greičiausiai padėsit kažkam tapt samoningu- kas dar gražiau
    Tai tokį pasaulį įsivaizduočiau, jei pasvajočiau. Ir jaučiuos dėkingas tam nemažam būriui, kurie stengias nubust iš to nelemto sapno.
    Gera žinia, kad kiekvienas Jūs galit tai padaryt. Pradėt dabar pat arba sulaukt kol atsitiks kažkas tragiško ir gyvenimas pats jus pažadins.
    Taigi, ar kasnors nori nubust?!

  2. great article written , love the way you write them

Komentuokite